Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) tvirtina, kad depresija užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą ir prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija (45 iki 60 proc). Visi supranta, kad tai – didelė problema, tačiau ar dažnas pastebime žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo simptomus? Spalio 1-ąją, minėdami Europos depresijos dieną, kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Rima Zakarauskiene.

– Gydytoja, kas žmogui atsitinka, jei spalvingąjį rudenį pasaulis jam atrodo pilkas? Jei dingsta noras šypsotis, džiaugtis paskutinėmis saulėtomis akimirkomis, nebesinori svajoti bei siekti iki tol užsibrėžtų tikslų?

– Depresija yra liūdesio ir dirglios nuotaikos periodas, kuomet sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, nebesidomima reguliaria ir malonia veikla, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, sutrinka įvairių organų funkcijos, kyla noras nusižudyti. Žmogus jaučiasi niekam tikęs, sunkiai priima sprendimus, puola į kraštutinumus, pradeda visiškai nesirūpinti savimi, padidėja alkoholinių gėrimų ir rūkalų vartojimas. Alkoholyje imama skandinti savo liūdesį, niūrias mintis, nemalonius jausmus. Pastebėję tai turėtumėt paskatinti žmogų kreiptis į medikus.

– Kokie pagrindiniai požymiai, kad artimąjį kankina sielos liga – depresija? Į ką atkreipti dėmesį, kad nebūtų per vėlu? Juk taip dažnai nutinka, kad priežasčių imame ieškoti tik tam žmogui jau iškeliavus Anapilin…

– Pagrindinis depresijos simptomas – žmogus atsisako tų dalykų, kuriais anksčiau domėjosi. Tokiems žmonėms viskas aplink nublanksta, dažnai vargina nerimas, baimė dėl rytojaus, kyla didžiulė įtampa dėl susikaupusių ir neužbaigtų darbų. Pasitaiko, kad skundžiamasi somatiniais negalavimais, o atlikus begalę tyrimų nerandama ligos priežasties. Tuomet nesikreipiama į specialistus ir net neįtariama, kad sergama depresija. Dalį sergančiųjų šia liga sudaro moterys po gimdymo.

– Tačiau kaip atskirti depresiją nuo paprasčiausiai užplūdusio liūdesio? Juk dažnas patiriame neigiamus išgyvenimus ištikus šeimyninėms, darbo, finansinėms problemoms…

– Kai kurie žmonės nesunkiai prisitaiko prie gyvenimo pokyčių ir palaipsniui tas liūdesys išnyksta – toliau jie dirba, kuria, svajoja. Bet kai kam tokia būsena užsitęsia, prasta nuotaika tampa nuolatine. Labai svarbu atpažinti ir suvokti, kad tai liga ir kreiptis pagalbos į medikus. Gydymo, kuris trunka ilgą laiką, metu būtina artimųjų pagalba, nes daugelis sergančiųjų jaučiasi izoliuoti ir beviltiški. Nuraminkite, paguoskite, gal tiesiog daugiau laiko praleiskite kartu, nuteikdami, kad depresija – pagydoma liga. Ir kad gyvenimas vėl gali nušvisti tikromis savo spalvomis.

Depresija – sunki, bet pagydoma liga, o tam reikia medikų pagalbos. Tačiau ir kiekvienas iš mūsų privalome padėti šalia esančiam: ,,paskendę“ savo mintyse dažniau pažvelkime į liūdnas draugo akis ir pasistenkime jam padėti. Kol ne per vėlu…