Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų. „Gyvenu ne tam, kad valgyčiau, o valgau tam, kad gyvenčiau“, – turėtų skambėti kiekvieno žmogaus galvoje kasdien per pusryčius, pietus ir vakarienę, o ne tik šią minėtiną dieną. Nes neteisinga mityba – vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis.

„Sveiku laikomas toks maitinimasis, kai organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, skaidulines, mineralines bei kt.) ir energiją idealiam svoriui palaikyti, – teigia Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Laima Mickevičienė. – Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną. Kiekvieno valgymo metu gaunamos energijos kiekis turi keistis. Per pusryčius, pietus žmogus turėtų gauti daugiau nei 2 trečdalius paros raciono, o vakarienės – mažiau nei trečdalį. Vakarienę geriausia valgyti likus kelioms valandoms iki miego“.

Didžiuliu priešu laikomi maisto priedai, žymimi raide E, kurie pailgina produktų galiojimo laiką, sustiprina skonį, kvapą, spalvą, kietina, tirština, stingdo ir t.t. Jų kimšte prikimštas kasdieninis mūsų maistas. Pastarieji skatina apetitą, žmogus tampa tarsi priklausomas nuo tam tikrų produktų. Maisto priedai gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo, skrandžio skausmus, apsinuodijimus, didina kraujospūdį, slopina protinį vystymąsi. O sergantiems astma jie net gali būti mirtini. Stabilizatoriai, dažikliai, emulgatoriai kenkia sveikatai: mažėja vaisingumas, libido, daugėja onkologinių ligų, tunkama.

Vaismedžiai, daržovės, ganyklos tręšiami pesticidais, jie niekur nedingsta, tad dalis lieka maisto produktuose. Šios nuodingos medžiagos ardo endokrininę sistemą, siejamos su vėžiu, nervų ligomis, apsigimimais, silpnina imunitetą, jų aptinkama motinos piene, tuo būdu perduodama kūdikiui.

Pagrindiniai mitybos principai:

  1. Saikingumas (jei būtinos maisto medžiagos vartojama per daug, ji tampa kenksminga sveikatai. Taigi, „Kas per daug – tas tikrai nesveika“).
  2. Įvairumas (kuo maistas įvairesnis, tuo organizmas gauna daugiau reikalingų maistinių medžiagų).
  3. Subalansavimas (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Tai priklauso nuo amžaus, lyties bei atliekamo darbo).

Sveikos mitybos taisyklės:

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą. Tuomet bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Štai mokslininkai teigia, jog dažnai valgantys mėsą rizikuoja sirgti vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

2. Išlaikyti normalų kūno svorį (apskaičiuojama pagal šią formulę – svoris dalinamas iš ūgio kvadratu = kūno masės indeksas. Idealiausia kai jis siekia 18,5–25 ir nekinta visą gyvenimą). Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu, didesnė 40 %, moterų – 55 %. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu. Organizmui taip pat žalingas savęs alinimas dietomis, kūdinimąsis, gręsiantis anorekcija.

3. Rinktis maistą, turinį mažai riebalų, ypač sočių riebiųjų rūgščių ir cholesterolio. Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės, ant jų sienelių formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Reikėtų vengti riebios mėsos, kiaušinių, riebiuose pieno produktuose. Štai mokslininkai nustatė, jog jei mergaitės iki 5 metų nors kartą per savaitę valgo bulvių traškučius, rizika susirgti krūties vėžiu padidėja 27 proc.

4. Kuo daugiau valgyti daržovių, uogų, vaisių bei grūdinių produktų. Ekologiniuose ūkiuose išauginti vaisiai ir daržovės, iš jų pagaminti produktai yra šviežesni, skanesni, maistingesni. Tokių sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų. Valgomi tarp pagrindinių maitinimųsi vaisiai padės išlaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje ir numalšins alkį. Tačiau valgant juos iš karto po sotaus patiekalo, bus apsunkinta skrandžio veikla, sunkiau ir ilgiau virškins. Vaisiais geriausia gardžiuotis likus pusvalandžiui iki pietų ar tarp pagrindinių maitinimųsi.

5. Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų. Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus. Per didelis jo vartojimas gali būti viršsvorio priežastimi. Manoma, kad senatvės diabetą taip pat gali paskatinti per didelis cukraus vartojimas.

6. Nevartoti daug valgomosios druskos. Nors per dieną turėtumėm suvalgyti 1–5 g druskos (maždaug arbatinį šaukštelį), deja, suvartojame apie 20–30 g. Didesnis valgomosios druskos vartojimas laikomas vienu iš hipertenzijos rizikos veiksnių. Taip pat manoma, kad ji atima iš mūsų organizmo energiją.

7. Vengti alkoholio. Kepenų cirozė, kasos uždegimas, gastritas, vėžys, alkoholinė psichozė, naujagymių apsigimimas ir kitos ligos bei įvairios traumos yra dažniausios piktnaudžiavimo alkoholiu palydovės.

„Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Besilaikydami sveikos mitybos taisyklių taip pat nepamirškite pakankamai gerti vandens (1,5-2 litrus per dieną), kuo ilgiau neskubant kramtyti maistą, vengti užkandžių ir greito maisto, gyvulinės kilmės produktus dažniau keisti augaliniais, laikytis mitybos rėžimo ir kuo daugiau judėti“, – pataria gydytoja L. Mickevičienė.

GRIPAS JAU BELDŽIASI Į DURIS…

Pasaulyje gripu kasmet suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir net 20–30 proc. vaikų populiacijos. Nuo gripo komplikacijų miršta iki pusės milijono žmonių. Dažniausios gripo komplikacijos: pneumonija, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, lėtinių ligų paūmėjimas. Lietuvoje 2010–2011 m. gripo sezono metu nuo šio viruso sukeltos infekcijos mirė 21 žmogus (2009–2010 m. mirė 23).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šį sezoną cirkuliuos tokie patys kaip ir pernai gripo virusai – A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerija medikai ragina neprarasti budrumo. Saugesni gali jaustis tik tie žmonės, kurie praėjusį sezoną persirgo gripu, ir jų ligą sukėlęs gripo viruso tipas buvo patvirtintas laboratorijoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. S. Čaplinskas tikina, kad mirtys nuo gripo viruso sukeltų komplikacijų dar kartą įrodo skiepų nuo gripo viruso reikšmę, nes beveik visi mirusieji (71,4 proc.) nebuvo pasiskiepiję. Skiepai yra pati efektyviausia specifinė imunoprofilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima pasiskiepyti ir vėliau.

Gripo inkubacinis periodas yra labai trumpas – vos 4–12 val., o virusas plinta oro lašeliniu keliu. Tad rytą dar sveikas kolega ar šeimos narys po pietų jau gali sirgti ir platinti gripo virusą.

Būkite atidūs savo ir aplinkinių sveikatai! Išvengti gripo bei jo komplikacijų padės viena efektyviausių profilaktikos priemonių – skiepai.